AAT pagrindinis tikslas ir uždavinys - kontrkultūrinis judėjimas, kurio kūriniai būtų atviri, provokuojantys; svarbiausia, kad jie priverstų ieškoti tiesos, suabejoti dogmomis ir užduoti nepatogius klausimus. Mums svarbu, kad galėtume padėti vartotojišku gyvenimo būdu nusivylusiam jaunimui kurti naują kultūrą, kuri atsisakytų cenzų bei normatyvų ir taptų laisva autonomine zona. Mūsų teatras siekia pažeisti nusistovėjusią tipinio teatro laikyseną, griauti stereotipus, bėgti nuo žinomų ir nežinomų teatrinių klišių, atitraukti nuo žinojimo. AAT siekia veržtis su teatru „į gyvenimą“ (sociumą), kurti ne tik teatro „juodose dėžutėse“, bet ir alternatyviose erdvėse, gyvenimiškoje aplinkoje, kuri savaime atstovautų ir spektaklio scenografiją.

​

AAT neapsiriboja vien draminio teksto išsakymu. Spektakliai turi būti laisvi, ironiški, o sceninio veiksmo izoliacija - nuolatos naikinama. Spektaklis turi priminti eskizą, o ne užbaigtą paveikslą, kad žiūrovas turėtų galimybę pajausti savo buvimą, laisvai mąstyti, atsisakyti prievartinio spaudimo. Siekiame nuosekliai mažinti įtampą, kad žiūrovas dar labiau koncentruotųsi į aktorių buvimą scenoje ir jų fizinius veiksmus, konceptualias nuorodas, o ne į tariamą, apsimestinę, teatrinių klišių primestą vaidybą. Šio teatro žiūrovas neturėtų iš karto suprasti to, ką pamatė, o kaupti įspūdžius ir išlaikyti laisvai sklandantį dėmesį.