Spektaklio tikslas - atrakinti kasdienio gyvenimo grožį, jo subtilybes. Tai, su kuo mes susiduriame kasdien, dažnai praleidžiame pro ausis, akis ir kitas žmogaus jusles, kaip įprastą gyvenimo foną. Mes nebevertiname šiandienos ir nebepastebime jos grožio, nors su juo susiduriame kasdien. Dažniausiai tai, kas atrodo elementaru, nėra taip lengvai suprantama, todėl dažnai pakliūname į kasdienybės paprastumo painiavą. Dideles, žmogiškąsias problemas ir sukelia iš pirmo žvilgsnio nesvarbios, kasdieniškos detalės, tačiau mes linkę į tai reaguoti tik tada, kai mus ištinka įvykis, kurio dažnai jau nebeturime jėgų pakelti. „Štai, ką pagalvojau: net banaliausias įvykis gali virsti nuotykiu, tereikia imti jį pasakoti. Žmones tai apgauna: žmogus yra amžinas istorijų pasakotojas, gyvena apsuptas savų ir svetimų atsitikimų, tik per juos suvokia viską, kas jam nutinka; ir gyvenimą stengiasi gyventi taip, tarsi jį pasakotų.“

Spektaklio siužeto centre - žmogus, turintis idealistinį požiūrį į pasaulį, tikslą, įrankius bei galimybę pakeisti įsisenėjusią sistemą. Tačiau netikėtai dėl jo įsitikinimų įvykus tragedijai, jis pasmerkiamas ne tik aplinkos, bet ir paties savęs bei susiduria su esminiais, gyvybės / mirties / gyvenimo prasmės klausimais.

Spektaklio kulminacija - su žiūrovais organizuojama bei specialisto moderuojama diskusija apie visuomenės emocinę sveikatą; dažniausiai iškylančias psichologines problemas, dažnai vedančias net iki savižudybės; mums įprastos socialinės aplinkos įtaką bei santvarkos / sistemos daromą spaudimą tokioms problemoms atsirasti.

​

​

RECENZIJOS:

​

http://www.kamane.lt/Kamanes-tekstai/Scena/Klamo-karas-pradzia-.-Ar-dar-ne-per-velu